Straipsniai
Saulius Šliaupa
Geologijos ir geografijos institutas
Vilniaus universitetas
Geologijos ir geografijos institutas
Vilniaus universitetas
Sparciai didėjančios tradicinių energijos šaltiniu kainos, išteklių mažėjimas, nerimas dėl kintančio klimato, susijusio su šiltnamio efektu, verčia skubiai ieškoti alternatyvų. Ne išimtis ir Lietuva, kur ši problema aštrėja dėl gręsiančio atominės energetikos sektoriaus uždarymo po keliu metu. Europos Sajunga, siekdama sumažinti priklausomybę nuo fosilinio kuro 2001/77/EC direktyva nustatė, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai turi būti padvigubinti nuo 6 iki 12% bendro energijos sunaudojimo iki 2010 metų. Be to, planuojama, kad iki 2020 metu alternatyvių energijos šaltinių naudojimas turi padidėti iki 20%.
Saulius Šliaupa,
Geologijos ir geografijos institutas,
Vilniaus universitetas
Geoterminės energijos platus panaudojimas, konkuruojant su kitais energijos šaltiniais, galimas tik įsisavinant naujas, iki šiol „neperspektyviomis“ laikytas teritorijas. Tam reikalingos naujos technologijos. Perspektyviausios yra stimuliuotos geoterminės sistemos, kurios leidžia eksploatuoti Žemės šiluma iš kristalinių uolienų 4-5 km gylyje. Artimiausiais metais tikimasi esminio proveržio šioje srityje. Kitas svarbus neisisavintų telkinių tipas – superkritinių fluidų telkiniai, kurių eksploatacijos galimybės siejamos su grežimo technologijų tobulinimu.
S. Šliaupa,
Lietuvos geologijos tarnyba
Geoterminė energija yra svarbi ir naudinga žemės gelmių savybė. Dėl ypatingų geologinių sąlygų šios energijos ištekliai Lietuvoje yra dideli, palyginti su šalimis kaimynėmis. Be to, geoterminis laukas rodo geodinaminius procesus, vykstančius žemės gelmėse.