Prisiekę tradicinio šildymo gynėjai įvairiomis progomis svarsto apie geoterminio šildymo sistemos brangumą, neefektyvumą, sudėtingą ir nenuspėjamą eksploataciją. Tačiau šildymo būdo, kurio esmė –  pasinaudoti nemokama gamtoje sukaupta energija, plėtra liudija kitokią  tiesą. Jeigu įvykdome pagrindinius reikalavimus, – tinkamas siurblio tipas, patikimas gamintojas ir patyręs rangovas, teisingai įvertintos įrenginio techninės savybės, pagal pastato fizikinius parametrus nustatomas reikalingas šilumos kiekis, atsižvelgiama į sklypo pobūdį, – galime tikėtis gerokai pigesnės šiluminės energijos.

Norėdami atsisiųsti visą straipsnį spauskite čia

Jei Lietuvoje išgirsite žodį geoterminis - greičiausiai bus kalbama apie šilumos siurblius kaip panacėją nuo lykančių įprastinių šilumos energijos šaltinių kainų. Tačiau negalima geoterminio šilumos šaltinio tapatinti su šilumos siurbliais. Tai akivaizdžiai rodo "Eurostate" atsinaujinančių energijos šaltinių klasifikacija. Pagal ją yra dvi pagrindinės atsinaujinančių energijos šaltinių grupės: gaminantys elektros energiją (hirdroelektrinės, įskaitant potvynių, bangų elektrinės, vėjo elektrinės, biomasės termofikacinės elektrinės, įskaitant biodujas; saulės fotoelementų elektrinės; geoterminės termofikacinės elektrinės) ir gaminantys šilumą (biomasės, įskaitant biodujas, katilinės, saulės kolektorių sistemos; geoterminės šilumės jėgainės (išskyrus šilumos siurblius); šilumos siurblių gaminama šiluma). Kaip matyti, geoterminės šilumos jėgainės ir šilumos siurbliai yra įrašyti atskirai. Tikrosios geoterminės šilumos reikėtų ieškoti gerokai giliau, kilometrų gylyje, o omeny turima grunte, ore, vandenyje sukaupta Saulės energija. 100 metrų gylio gręžinyje tikrosios geoterminės energijos galios rasime tik ~0,1 W/m²!

Norėdami atsisiųsti visą straipsnį spauskite čia